Perspektyvios atakos nutraukimas ar DOGSO ( I dalis+video)

Žaidėjų fizinės ir techninės savybės sparčiai tobulėja ir todėl šių dienų futbolas yra ženkliai dinamiškesnis , greitesnis ir agresyvesnis nei praeityje. Atsižvelgiant į tai  gyvybiškai svarbus tampa teisėjų įgūdžių tobulinimas vertinant perspektyvios atakos galimybes ir patį žaidimo supratimą.

Mokymosi tikslai :

1) Kas yra perspektyvios atakos nutraukimas ( toliau tekste SPAStopping a Promising Attack)  ir kas yra akivaizdžios galimybės pasiekti įvartį atėmimas ( toliau tekste DOGSODenying an Obvious GoalScoring Opportunity ) ?

2) Kokie yra atitinkami kriterijai baudžiant žaidėją už SPA arba DOGSO ? Kame yra tarp skirtumas tarp šių dviejų prasižengimų ?

3) Kaip pasiekti nuoseklumo ir vienodumo vertinant  SPA ir DOGSO?

4) teisėjų komandos bendradarbiavimo ir bendravimo vaidmuo vertinant šias situacijas

Kas sako 12-ta futbolo taisyklė ?

Tarp 12-toje taisyklėje išvardintų prasižengimų , kurie turi būti baudžiami geltona kortele, termino perspektyvios atakos nutraukimas nėra. Tokios sąvokos tiek FIFA , tiek  IFAB taisyklėse neegzistuoja. Vietoje to, 12-os futbolo taisyklės papildomuose paaiškinimuose ( II-oji futbolo taisyklių dalis-aut.pastaba) kur kalbama apie pražangas už nesportišką elgesį ,kurios turi būti baudžiamos geltona kortele yra sekanti sąvoka – žaidėjo prasižengimas kuris „ pažeidžia taisykles taktiniais tikslais ,darydamas įtaką arba sutrukdydamas perspektyvią ataką“ turi būti identifikuojamas kaip nesportinis elgesys ir atitinkamai baudžiamas geltona kortele.

Skirtingai nei SPA ,terminas „akivaizdžios galimybės pasiekti įvartį atėmimas“ neleidžiant varžovui pasiekti įvarčio arba kaip mes jį vadiname DOGSO yra tiesiogiai įtvirtintas 12-osios futbolo taisyklės dviejuose punktuose tarp prasižengimų už kuriuos žaidėjas turi būti baudžiamas baudos arba 11 m baudinio smūgiu ir raudona kortele.

Situacijos vertinimo kriterijai ir gairės

Teisėjai žinoma pasveria ir apmąsto  kelis skirtingus kriterijus prieš nuspręsdami  ar prasižengimas/pražanga sustabdė perspektyvią ataką ar vis dėl to tai buvo akivaizdžios galimybės pasiekti įvartį atėmimas. Teisėjas žinoma nėra robotas ir kaip dažnai yra futbole šioje vietoje tikrai yra daug pilkųjų zonų ir tikrai ne visada tai gali būti  juodai-balta situacija.

Štai kodėl  kiekvienam teisėjui yra labai svarbu turėti aiškią liniją žaidimo metu (daugelis ją vadina nuoseklumu). Tai svarbu ir visose rungtynėse, visose lygose ir visose įvairaus rango varžybose ( inter-nuoseklumas). Vidinis nuoseklumas gali būti pasiektas tik tada jei teisėjas pats analizuos ir stebės savo pačio sprendimus rungtynių metu ir bandys rasti vienodą liniją bei argumentus tokius pačius prasižengimus įvertinti vienodai , kadangi SPA ir DOGSO situacijose negalima taikyti dvigubų standartų. Inter-nuoseklumas sudėtingesnius dalykas , kadangi daugelyje šalių ir turnyrų yra skirtingų nuomonių ir instrukcijų.  World Cup 2014 matėme, kad dauguma teisėjų ignoravo aiškius perspektyvios atakos nutraukimo atvejus ir todėl dar kartą turime suprasti kokią didelę reikšmę turi teisėjams duodamos instrukcijos. Gerai bent jau tai ,kad jie buvo nuoseklūs nepaisant to, kad ši strategija nebuvo priimta žaidėjų ir sirgalių , nes buvo lengva aptikti akivaizdžių neatitikimo pavyzdžių vertinantį tokias pačias situacijas kito rango/lygos/turnyro varžybose. Todėl dabar dar kartą turime labai aiškiai ir nuosekliai peržiūrėti šiuos kriterijus ir gaires kuriais vadovaudamiesi teisėjai turi nustatyti kada yra SPA , o kur yra DOGSO ir mes galėtume nuosekliai ir vienodai vertinti situacijas stebint futbolo varžybas ar analizuojant video klipus.

  1. SPA kriterijai :

Pražangos vieta: Ar prieš puolėją buvo prasižengta arčiau vartų ar vis dėl to arčiau baudos aikštelės , t.y. arčiau centro ? O gal tai įvyko puolančiosios komandos savo aikštės pusėje arba net giliai gynybos zonoje ,kai ataka buvo vos beprasidedanti (šiuo atveju SPA dažniausiai nebūna)?

 Atakuojančio žaidėjo galimybė sužaisti į kamuolį : Jei nusikaltimas nebūtų įvykęs, ar būtų puolėjas galėjęs a) pasiekti b) kontroliuoti ir c) žaisti kamuolį ?

Pozicija , atakuojančiųjų skaičius, besiginančiųjų : Kur? Kiek daug atakuojančių? Kaip arti priešininkai?

Komandos žaidėjų pozicija : Ar yra šalia daugiau kitų komandos partnerių? Kur jie išsidėstę ?(Kuo daugiau tos komandos žaidėjų dalyvauja ir yra aktyvioje puolimo pozicijoje  tuo perspektyvesnė yra  jų pozicija ir ,vadinasi , daugiau perspektyvų atakai)

Atstumas iki varžovų vartų :  Nesureikšminkime šio kriterijaus , nes jis nėra svarbiausias ,kadangi  perspektyvios atakos galimybė gali atsirasti net ir puolančios komandos savo aikštės pusėje. Vis dėlto reikia turėti omenyje ,kad kuo arčiau yra tikslas, tuo didesnė yra galimybė perspektyviai atakai.

Atakos dinamika :  Kuo didesnė atakos dinamika, greitis , tuo didesnė tikimybė, kad tikrai yra didelė perspektyva atakai ir tuo pačiu didesnis priešininko noras ją sustabdyti padarant prasižengimą. Ar puolėjas tikrai juda dinamiškai link varžovų vartų ? O gal jis tik stovi kontroliuodamas kamuolį ir  atakos galimybė mažai tikėtina ?

Ar tikrai įmanoma ,kad ataka , jei nebūtų buvę prasižengta , per ateinančias keletą sekundžių išsivystys į labai perspektyvią ir pavojingą ? : Galbūt tikrai perspektyvi ataka dar nebuvo matoma pražangos momentu ? Tačiau galbūt , atsižvelgiant į visą atakuojančios komandos judėjimą ar kryptį link varžovų vartų,  yra labai tikėtina ,kad tokia ataka kils jau po kelių artimiausių akimirkų ?

  1. Kriterijai DOGSO

Puolėjas kontroliuoja kamuolį arba turės aiškią galimybę kontroliuoti jį  per kelias sekančias sekundes :

Ar buvo kamuolys visiškai kontroliuojamas puolėjo? Jei taip – tada DOGSO tikrai yra įmanomas ir realus. O jeigu nebuvo visiškai/pilnai kontroliuojamas ? – tada DOGSO vis dar yra įmanomas, nors jo tikimybė mažesnė ir kai kurie iš vaizdo klipų  , kuriuos mes pateiksime vėliau ,iliustruoja tokius atvejus. O  jei galimybė  kontroliuoti kamuolį yra maža, tai rimtas argumentas kad tai daugiau SPA negu DOGSO.

Atakuojančio žaidėjo pozicija :

Kur buvo puolėjas, kokioje pozicijoje? Ar buvo jo pozicija labai gera ir buvo akivaizdus ,kad  galima pasiekti įvartį ? Arba smūgio padėtis ir smūgio „kampas“ buvo patogi ?

Gynėjų ir vartininko padėtis  – ar jie turi pakankamai galimybių įsimaišyti ?

Dažnai galime rasti komentarus kurie „sako“ -jis buvo paskutinis žaidėjas, todėl tai yra raudona ! Deja reikia pažymėti ,kad tai ne visada teisingas „komentaras“.  Jei nėra jokio kito gynėjo, kuris gali įsimaišyti tinkamai/laiku , tai teisėjo sprendimas turėtų būti DOGSO. Jei vis dėl to dar yra gynėjas/ai, kurie yra galbūt net toje pačioje padėtyje/situacijoje, kaip ir puolėjas ar gal būt net arčiau kamuolio negu puolėjas ir turi galimybę įsimaišyti į situaciją, tai DOGSO nėra labai jau tikėtinas ir greičiausiai  tai jau bus SPA situacija.

Puolančio žaidėjo ir kamuolio judėjimo kryptis :

Ar puolėjo judėjimas buvo  nukreiptas link vartų ar baudos aikštelės? O gal judėjimas buvo nukreiptas link kampinio vėliavėlės su labai nedidele galimybe pasiekti įvartį?

Kuria kryptimi juda kamuolys ? Koks kamuolio judėjimo greitis? Link vartų, netoli puolėjo ir jo kojų? O gal tolyn į šalį nuo vartų? Gal net link kampinio vėliavėlės? Gal  kamuolys pražangos momentu jau buvo bekertantis galinę (vartų) liniją ?

Atstumas iki vartų :

Kuo arčiau, tuo labiau yra tikėtina bei akivaizdu, kad yra galimybė pasiekti įvartį ir tuo didesnė tikimybė DOGSO. Bet atstumas iki vartų irgi gali būti  problema: įsivaizduokite, kad paskutinę rungtynių minutę komanda B pralaiminėja 1-0 ir kelia kampinį ir tos komandos vartininkas irgi ateina į baudos aikštelę padėti įmušti įvartį. Tačiau jie praranda kamuolį po kampinio ir komandos A puolėjas visiškai vienas daro sprintą su kamuoliu link tuščių priešininko vartų ir yra stabdomas paskutinio vieno likusio gynėjo apie 60 metrų nuo vartų. Normaliomis aplinkybėmis tai būtų tik SPA , bet reikia turėti omenyje kad vartai visiškai tušti ir įvarčio galimybė yra akivaizdi ir būtent šiuo atveju bus DOGSO , nepaisant to kad atstumas iki vartų yra gana nemažas.

Tai rodo: Visi šie kriterijai yra tarpusavyje labai susiję ! Jūs negalite paimti vieno kažkurio atskirai neatsižvelgdami į kitus !  

Specialūs Pamąstymai apie DOGSO

Iš esmės, nėra skirtumo kas padarys prasižengimą – vartininkas ar žaidėjas.  Abiem atvejais, jei yra atimamam akivaizdi galimybė sekančiu momentu pasiekti įvartį , tai pasekmė yra raudona kortelė.

Kai vartininkas padaro prasižengimą 1-vs-1 situacijoje daugumoje atvejų sankcija turėtų būti raudona kortelė. Tačiau yra ir išimtys net ir situiacijose 1-vs-1: Kai puolėjas  juda  kryptimi nuo vartų arba aiškiai į šoną ir galime tikrai pagrįstai suabejoti ,kad iš tos pozicijos kur jis pasieks/kontroliuos kamuolį ( jei nebūtų pražangos) yra gana sunku ir sudėtinga pasiektį  įvartį tai tokiu atveju yra SPA ir , geltona kortelė yra pakankama sankcija.

Kas yra svarbu?

  1. Tam, kad teisingai priimti sprendimą sudėtingoje situacijoje ir teisingai nustatyti ar tai yra SPA / DOGSO teisėjas privalo pasverti visus aukščiau išvardintus  kriterijus. Kartais vienas kriterijus yra pilnai įvykdytas , tačiau kitas kriterijus ne. Kartais dauguma kriterijų yra įvykdyti, tačiau vienas labai svarbus kriterijus toje situacijoje yra ant tiek svarbus ir reikšmingas , kad jis dominuoja ir yra lemiamas prieš kitus kriterijus.
  2. Norint priimti tikslų sprendimą žaidybinėje situacijoje teisėjas vertinimo procese turi turėti tikslią vaizdinę informaciją. Tam rekomenduojama ,kad teisėjas padarytų „foto nuotrauką“ tos situacijos, bet tai turi būti padaryta tik pražangos momentu. DOGSO atvejais puolančių žaidėjų pozicija yra lemiama, tačiau ji gali greitai pasikeisti jau po kelių sekundės dalių ir būtent todėl yra svarbu įšaldyti vaizdą teisėjo sąmonėje būtent pražangos momentu.
  3. Siekiant nustatyti, ar gynėjas buvo „paskutinis žmogus“, o gal ten buvo dar kitų gynėjų, kurie galėjo įsimaišyti į situaciją esminę reikšmę įgauna teisėjų brigados  bendradarbiavimas !

Kai kurie sprendimai ir situacijos yra lengvos ir aiškios ir teisėjui nereikia savo kolegų pagalbos. Tačiau kartais teisėjas neturi galimybės įvertinti atitinkamus kriterijus dėl SPA ar DOGSO dėl prastos pozicijos ar blogo matymo kampo. Ir būtent čia asistentas ar papildomas teisėjas turi padėti aikštės teisėjui sulipdyti paveikslą į vieną vienetą tam kad finalinėje stadijoje priimti teisingą sprendimą.

  1. Situacijos vertinimo procese teisėjui reikia šiek tiek laiko , nes reikia išspręsti sudėtingą užduotį. DOGSO sprendimai visada yra labai svarbūs , nes jie turi galios pakeisti jėgų balansą aikštėje ir padaryti tiesioginę įtaką žaidimui. Todėl bendradarbiavimas teisėjų komandoje yra būtinas. Ir būtent todėl nėra didelė problema kad priimant sprendimą teisėjas užtruks kelias sekundes ( konsultuosis su asistentu ar papildomu teisėju) , neskubės rodant atitinkamos spalvos kortelę ,nes kelios prarastos sekundės yra nereikšmingos lyginant jas su kokybiško sprendimo priėmimo svarba.
  2. Bendravimas! Teisėjavimas yra ne vien tik sprendimų priėmimas ir daugiau nieko……Teisėjas privalo mokėti parduoti savo sprendimą ! Kartais mes matome situacijas ,kai teisėjas visa savo kūno kalba ir gestais tarsi rodo ir sako “ žmogau sorry tai buvo 100 % DOGSO ir aš neturiu kito pasirinkimo“ arba kitą kartą atvirkščiai „ kamuolys pražangos momentu jau kirto vartų liniją, tu jo tikrai nebūtum pasiekęs ir todėl tai yra SPA o ne DOGSO“ . Komunikavimas su žaidėjais tokiose svarbiose situacijose yra tikrai labai svarbus , nes jie tada gali suprasti teisėjo sprendimo motyvus.

 


parengė ir išvertė P.Malžinskas