Taisyklė Nr. 11 -Nuošalė – Komandinis darbas ( IV dalis)

   

Taisyklė Nr. 11 -Nuošalė – Komandinis darbas ( IV dalis)

Pagrindinis šio straipsnio lozungas  bus toks – „ Visi kartu mes galime pasiekti DAUGIAU ! “

 

Ankstesniais laikais, kai teisėjo padėjėjai ( tada dar jie vadinosi „lainsmenais“ ) dar neturėjo tokių įgaliojimų visas jų dėmesys daugiausia  buvo sutelktas į tai ar kamuolys kirto šoninę  arba vartų liniją ir teisingus nuošalės sprendimus ( bet kuris žaidėjas esantis nuošalėje buvo baudžiamas ). Laikai ir pats futbolas keitėsi , linijos teisėjai buvo pradėti vadinti teisėjo asistentais ir automatiškai pasikeitė jų statusas ir jų vaidmuo tapo žymiai svarbesnis.   Ir tai yra ne vien todėl ,kad nuošalės taisyklė tapo sudėtingesnė ir kad asistentai turi pareigą padėti fiksuojant pražangas jų atsakomybės zonose bei daug kt dalykų, bet esminis dalykas , kad bet kurioje žaidybinėje situacijoje jie turi pareigą būti ne vien asistentais bet ir tikrais aikštės teisėjo pagalbininkais , jo atrama sunkiose situacijose ir jie visi turi būti kaip viena komanda.

   Tačiau išvada, kad tik teisėjo asistentas  yra aikštėje vien tam ,kad padėtų aikštės teisėjui ,  yra labai jau elementari ir neatspindinti pagrindinio  komandinio darbo  aspekto.  Be galo svarbu suprasti ir tai ,kad aikštės teisėjas taip pat yra aikštėje tam ,kad padėtų ir pagelbėtų savo asistentams taip pat ! Ir tikrai geri teisėjai tai žino ir tai supranta ! Aikštės teisėjas ne ką mažiau negu asistentas turi žinoti ir suprasti nuošalės taisyklės niuansus , kad visi kartu jie galėtų priimti teisingus sprendimus.

   Kartais asistentas  gali priimti teisingą sprendimą, ar puolėjas  yra/nėra nuošalės  padėtyje , tačiau jis kartais neturi prieigos prie visos reikalingos informacijos detalių , kurios leidžia jam  nustatyti  ar  nuošalės pozicija turi būti baudžiama dėl įsimaišymo į žaidimą.

Video Nr. 1 – http://www.youtube.com/watch?v=P98xb0pDLJs

   Paaiškinimas :  Puolėjas yra ant nuošalės ribos pirmo perdavimo į baudos aikštelę metu. Asistentas teisingai nustato ,kad jei tiesioginiu smūgiu po padavimo būtų pasiektas įvartis, tai jis būtų pasiektas teisingai. Tačiau puolėjas nepadaro tiesioginio smūgio į vartus bet labai nežymiu lietimu su galva kamuolį permeta tolyn link antrojo  virpsto ir pasiekiamas įvartis. Teisėjo asistentas šiuo atveju turi du sprendimus – jei kamuolio niekas nelietė ( teisėjo asistentui tikrai beveik neįmanoma pamatyti to nežyniaus kamuolio  lietimo )tai yra teisėtas įvartis, bet jei kamuolį po padavimo lietė puolėjas tai kitas puolėjas prie antrojo virpsto tikrai buvo nuošalėje ir įvarčio negalima užskaityti.  Asistentas  tikrai įtaria ,kad galbūt ten kažkas buvo ir galimas dalykas kad buvo tas papildomas puolėjo lietimas kamuolio galva po padavimo iš baudos smūgio , bet jis nėra tuo tikras.  Jo kūno laikysena ir visas jo elgesys rodo tai ( atkreipkite dėmesį kad asistentas nedaro nedelsiant spurto link aikštės vidurio ir laukia/dvejoja).  Nėra abejonių – jam būtinai reikia papildomos informacijos iš teisėjo arba papildomo teisėjo kuris irgi  turi gerą matymo kampą.  Tačiau teisėjo pozicija nėra gera ( jis per toli nuo baudos aikštelės). Papildomas teisėjas irgi turbūt nėra dėmesingas ir savo dėmesį nukreipęs į kitas situacijos sritis………….. Aikštės teisėjas  per vėlai nedideliu sprintu bėga  į baudos aikštelę  ir negali nustatyti bei pateikti informacijos kuris žaidėjas ( puolėjas ar gynėjas ) dvikovoje lietė kamuolį paskutinis. Jis negali padėti asistentui nes paprasčiausiai nežino kas atsitiko…..Ir nereikia todėl stebėtis,  kad įvyksta rimta klaida ir įvartis užskaitomas neteisingai.

   Tai dar kartą įrodo kaip gerai aikštės teisėjai turi žinoti ir suprasti visus nuošalės taisyklės ypatumus ir traktavimo gaires. Jie atidžiai turi sekti žaidimą , jie tikrai turi žinoti ir tikrai turi jausti bei suprasti situacijas kada jų informacija yra labai svarbi jų asistentams.  Jie turi kalbėtis su savo komandos nariais ir turi numatyti tuos atvejus. Kitaip jie nebus geri asistentų pagalbininkai ir niekada negalės suburti vieningos komandos.

  Tačiau tikrovė rodo mums , kad dauguma nuošalių yra ne tokios lengvos ir aiškios.   Kai mes susiduriame su situacijomis kurios gali turėti tiesioginę įtaką rungtynėms  ir tada asistentų bei teisėjų sprendimas nuošalė ar nėra nuošalė yra tikrai be galo svarbus ir jie žinoma susiduria su didžiule įtampa.  Būtent tokiose situacijose atsiskleidžia teisėjų komandos stiprybė ir bendradarbiavimas.  Pasaulio čempionato  2014 finalo metu buvo tokia  situacija. Asistentas aptiko ir teisingai nustatė  nuošalės poziciją puolėjui ir taip pat jis tesisnigai galvojo ,kad puolėjas  trukdė vartininkui užstodamas jo matymo lauką. Tačiau jis nebuvo visiškai tikras dėl savo situacijos vertinimo ir  paprašė aikštės  teisėją patvirtinti šią informaciją per radijo ryšio priemonę. Teisėjas jam patvirtino kad žaidėjas buvo vartininko matymo lauke ir teisėjų komanda visi kartu priėmė  tinkamą sprendimą. Pažiūrėkime šį pavyzdinį video :

Video Nr. 2 – http://vimeo.com/103347145

Paaiškinimas :  Šioje situacijoje labai svarbu tai ką galėjo matyti ir ką matė kiekvienas iš teisėjų. Teisėjas tikrai galėjo matyti ir matė ,kad puolėjas yra vartininko matymo linijoje ir jam užstoja kamuolį, tačiau jis tikrai nežino ar tas puolėjas yra nuošalėje.  Asistentas  tikrai mato ir teisingai nustato ,kad puolėjas esantis priešais vartininką smūgio į vartus momentu yra nuošalės padėtyje, tačiau jis tikrai negali 100 % nustatyti ar tas puolėjas yra tikrai buvo vartininko matymo lauke ir jam užstojo matomumą ar kitaip trukdė vartininkui . Teisėjai tinkamai bendradarbiauja kaip komanda, sudeda jų turimos informacijos skirtingus blokus i vieną „plytą“  ir priima teisingą sprendimą  – nuošalė.

   Tais labai svarbiais rungtynių atvejais ( įvartis ar ne ) , kai tikrai nuošalė/nenuošalė situacija tampa tikrai labai neaiški  ir , net ir naudojantis ryšio priemonėmis , yra labai sunku surinkti į vieną „plytą“ atskirus informacijos blokelius  rekomenduojama teisėjų komandai   pasidalinti savo abejonėmis .  Tačiau tokiu atveju niekada nereikia pamiršti septynių žingsnių sprendimo priėmimo  metodikos , kuri padėtų surinkti į vieną vietą visą turimą informaciją ir kuri turi būti taikoma išimtinais komandinio darbo momentais, kai situacija tikrai kritinė :

1) Laukite ir stebėkite  !

2) Stovėti ramiai , nedaryti jokių sprendimų ar gestų  ir ir pasidalinti savo abejonėmis su teisėju!

3) Paprašyti teisėjo ateiti pas jus !

4) Diskutuoti ir jei reikia pakeisti savo nuomonę!

5) Galvoti !

6) Priimti sprendimą!

7) PAAIŠKINTI  !

Pirmieji trys žingsniai  iš esmės yra susiję su  asistentu , bet taip pat nereikia pamiršti kad tai yra ir teisėjo pareiga. Ketvirtas- šeštas žingsniai jau yra komandinio darbo aspektas. Taigi trumpai panagrinėkime šiuos žingsnius „step by step“.

1 žingsnis – nuošalė/nenuošalė  padėtį  puolėjui  nustato asistentas. Jis neaiškioje situacijoje turi idealiai taikyti  „ lauk ir stebėk“ techniką.  

2 žingsnis  – Jei įmušamas įvartis ir asistentas turi abejonių  ar nebuvo kartais nuošalė padėtis jis neturėtų  daryti  įprasto  20-30 m sprinto link vidurio linijos , o turi stovėti  vietoje ( be jokio vėliavos signalo) tuo pačiu aiškiai parodydamas aikštės teisėjui savo abejonės ženklą.  Tai dar kartais vadinama „vis dar stovėti ramiai technika“. Teisėjas tokiu būdu gali aiškiai matyti, kad jo komandos narys  abejoja ir, kad kažkas yra netvarkoje.  Teisėjui galvoje iš karto turis suskambėti pavojaus skambutis.

3 žingsnis  – Jeigu yra radijo ryšio priemonės ( ir prieš tai vykęs komunikavimas tarp teisėjų jokio aiškumo neatnešė) tai  asistentas turėtų  prašyti teisėjo, kad jis ateitų pas jį  ramiai pakalbėti  apie situaciją. Asistentas  neturėtų įžengti į aikštę ,  bet teisėjas turėtų  išeiti iš aikštės ribų ir atsistoti šalia asistento veidu į aikštę ( iš pradžių reiktų nuraminti šalia esančius žaidėjus ir juos patraukti toliau nuo savęs ir asistento, kad jie negalėtų girdėti ar kitaip maišyti teisėjų pokalbiui ).  Jei žaidėjai po perspėjimo atsitraukti vis dėl to rodo akivaizdų nepritarimą ar daro spaudimą asistentui ar pačiam teisėjui  privalo būti įspėti geltona kortele.  Tačiau tuo pačiu jūs turite suprasti ,kad tai yra natūralus žaidėjų emocijų proveržis  nes jie labai svarbioje situacijoje ( įvartis ar ne įvartis) kol kas nežino teisėjų sprendimo , todėl jūs visų pirma turite įdėti daug jėgų ir energijos naudojant savo kūno kalbos įtaigą bei žodinės prevencijos priemones ir geltona kortelė turėtų būti paskutinis ginklas šioje kovoje siekiant apraminti žaidėjus. 

4 žingsnis –  Dabar jūs esate vieni ( teisėjas ir asistentas)  , todėl labai trumpai ir konkrečiai turite apsikeisti turima informacija ir pasidalinti abejonėmis – kas liečia kamuolį paskutinis ? Ar puolėjas buvo  vartininko matymo linijoje ir jam trukdė ? Ar jis turi įtakos vartininko galimybėms  žaisti į kamuolį?

5 žingsnis –  Pagalvokite ! Apmastykite bendrą informaciją. Kas pasikeitė ? Kas buvo ir kaip kas matė  situacija? Neskubėkite su išvadom !  Geri teisėjai  potencialiai sudėtingose ​​situacijose turi  jausmą ir jaučia kaip ir kuo gali prisidėti prie asistento jo  mąstymo procese.  Atminkite dar kartą – skubėjimas sukelia šalutinį poveikį.

6 žingsnis  Raskite bendrą sprendimą  – NUOŠALĖ  ar  NENUOŠALĖ !

7 žingsnis –  Paaiškinkite savo sprendimą!  Paimkite po vieną  žaidėją iš kiekvienos komandos ( labai gerai jei tai būtų komandų kapitonai)  ir labai trumpai paaiškinti esamą padėtį.  Būtinai padarykite  aiškius gestus ir būtinai juos sustiprinkite  ryžtingas savo kūno kalba. Tai padės jums  parduoti  visiems savo sprendimų priėmimo procesą  tinkamai , o taip pat tai bus įvertinta kaip patikimas , ryžtingas  ir pripažintas jūsų  sprendimas.

Bet pažiūrėkime sekančius video ir du  pavyzdžiai kaip buvo  sprendžiama tokia situacija :

Video Nr. 3 – http://vimeo.com/104860231   

Puikus  Komandinis darbas –  Paaiškinimas :   Tai paskutinis turas iš Bundeslyga sezono rungtynių  ir Hoffenheim  reikia būtinai  laimėti kad neiškristi į antrą lygą.  Dortmundas daro savo paskutinę ataką per paskutinę papildomo laiko minutę ir rezultatas tampa lygus …..Dortmundo vienas puolėjas yra nuošalėje ir po smūgio į vartus  aiškiai atlieka bandymą su žaisti į kamuolį. Jau vien šis jo veiksmas turi būti laikomas įsimaišymu į žaidimą, tuo labiau išnagrinėjus  pakartojimus kelis kartus buvo nustatyta , kad puolėjas turėjo labai nežymų kamuolio palietimą ir įtakojo kamuolio kryptį .

  Teisėjas pirmiausia užskaito įvartį.  Jo asistentas teisėjas  dėlto abejoja ir todėl  stovi. Teisėjas spėja, kad ten yra kažkas ne  gerai. Dėl didžiulės įtampos ir atmosferos bei didelio garso stadione, jis negali suprasti savo padėjėjo informacijos per radijo ryšio priemonę ,  kuris radijo ryšiu prašo ateiti su juo pasikalbėti. Teisėjas nubėga pas asistentą ir jie aptaria padėtį kartu, pasikeičia  savo informaciją  ir kartu prieina  į aiškų sprendimą –  nuošalė !

Tai ypač svarbus  pavyzdys, kuris iš teisėjų reikalauja daug drąsos , žinių , situacijos supratimo, ir kuris gali būti svarbiu komandinio darbo reikšmės pavyzdžiu.

Video Nr.  4 – http://vimeo.com/104799426

Geras Komandinis darbas su nelaiminga pabaiga – Paaiškinimas :    Panaši situacija į prieš tai buvusią video klipe kuriame matėme puikų bendradarbiavimo pavyzdį.  Šioje situacijoje asistentui sunku 100%  nustatyti ir būti tikram ar puolėjas savo veiksmais turėjo įtakos vartininkui ir ar puolėjas nebuvo vartininko  kamuolio matymo zonoje ir kamuolio skriejimo trajektorijoje.  Jeigu taip , tai puolėjas turi aiškią įtaką   varžovui ir todėl turi būti fiksuojama nuošalė .  Teisėjai  savo trumpo pokalbio metu teisingai interpretuoja situaciją , deja video pakartojimas mums parodo ,kad smūgio metu tas puolėjas nebuvo nuošalės pozicijoje ( žinoma reikia suprasti kad tokioje situacijoje tai pamatyti yra be galo sunku)  ir teisėjų pasitarimas tampa nesvarbus.  

   Tačiau, reikia nepamiršti apie tai ką kalbėjome ankstesnėje pastraipoje – negalima kiekvienoje situacijoje bėgti pas savo asistentą. TAI LIEČIA TIK LABAI SVARBIAS IR LEMIANČIAS ĮVARČIO / NE ĮVARČIO SITUACIJAS.  Abejonės turi būti tikrai stiprios ir PAGRĮSTOS. Teisėjai turi atsiminti ,kad kai kurie dalykai gali būti lengvai išsprendžiami per radijo ryšio priemones. Teisėjas turi suprasti ir psichologinę tokios situacijos svarbą bei poveikį – jei teisėjas bėga pas savo asistentą aiškintis situacijos tai kažkuriai komandai  yra sukuriama vilties ir kitokio sprendimo tikimybė ir jei tas sprendimas juos nuvilia ir situacija aikštėje dar labiau kaista. To turėtų būti vengiama.  Visų pirma radijo ryšys ir tik tada jei nėra aiškumo ( arba nėra radijo ryšio)  ir supratimo pasitarimas su asistentu.

    Komandinis darbas kai kuriais atvejais taip pat gali apimti IR JŪSŲ komandos nario sprendimo pakeitimą.  Kai jūs, būdamas teisėjas esate  absoliučiai visiškai įsitikinęs, kad jūsų asistentas nuošalės ar kitame sprendime suklydo, tai po pasitarimo ( ar be jo)  , nedvejodami atmeskite tokį asistento sprendimą.  Iš pirmo žvilgsnio tai atrodo išreikšti nesutikimą su savo komandos nariu ir suabejoti jo kompetencija.  Tačiau jei yra tikra komanda , tai aikštės teisėjas turi apsvarstyti tokią galimybę  kaip funkcionuojančios komandos stiprumo požymį  nes jei galutinis sprendimas buvo geras tai visai nesvarbu kas ir kaip bei kodėl jį priėmė , bet svarbu kad jis buvo teisingas.  Ačiū komandos nariui už jo sprendimą ar informaciją, tačiau aš jį panaikinu  žaidimo labui.  Žinoma nesuderinti sprendimai  nėra idealus, tačiau kartais jie yra geriau nei nuspręsti  neteisingai. Pažiūrėkime sekantį video:

Video Nr.  5 –  http://vimeo.com/105235286

   Paaiškinimas :   Asistentas  iškelia savo vėliavą dėl  nuošalės , nes nuo jo padėties ir matymo linijos, tai gali atrodyti kaip atakuojančio žaidėjo perdavimas savo komandos draugui kuris yra nuošalėje. Tačiau teisėjas  gerai skaito ir supranta žaidimą bei pačią situaciją ir greitai atsisako savo komandos nario sprendimo ir gesto  nuošalės vėliava. Jis savo gestu ranka parodo ,kad ačiū už pagalbą bet žaidžiam toliau nes  kamuolys puolėjui atiteko ne nuo savo komandos žaidėjo bet nuo priešininko. Geriausias dalykas yra tai, kad beveik niekas dėl tokios situacijos neprotestavo ir visi ją pripažino . Tačiau sekančiame video mes galime pamatyti visai kitokį vaizdą :

Video Nr. 6 – http://www.youtube.com/watch?v=AjdDE5ZGgO0

Paaiškinimas :    Geltonai apsirengęs puolėjas  gauna kamuolį iš gynėjo ! Asistentas  iš karto pakelia vėliavą .Teisėjas, kuris vis dėlto teisingai pastebi ir įvertina situaciją atsisako priimti asistento sprendimą ir leidžia žaisti toliau ir atakuojanti komanda pasiekia įvartį. Gynėjai konfliktuoja ir yra suirzę, protestai ir ginčai yra neišvengiami. Techniškai teisėjo  sprendimas  visiškai atitiko žaidimo taisykles . Visi rungtynių dalyviai turi žinoti ,kad  teisėjo švilpukas, o ne asistento  vėliava yra tas ženklas kada žaidimas yra sustabdomas.  Tačiau žinoma toks komandinio darbo pvz yra skausmingas ir patiems teisėjams.

   Ką asistentas  galėjo padaryti geriau:  Jis turėjo labiau koncentruotis ir  sekti žaidimą nustatant kas  palietė kamuolį paskutinis.  Jei jo matymo linijos ( laukas) yra užblokuotas, tai  jis turi  greitai, bet efektyviai pranešti per radijo ryšį teisėjui , kad nematė  kuris žaidėjas palietė kamuolį paskutinis ir garsiai sušukti –  „Kas lietė?! Nuo ko kamuolys? !“

    Ką teisėjas galėjo padaryti geriau:  Jis turėjo daugiau būti daugiau įtaigus. Jis turėjo likti labiau ramus.  Teisėjas turėjo pasivesti įvartį praleidusios komandos kapitoną šiek tiek į šalį ir ramiai paaiškinti  situaciją.

    Ką teisėjų komanda galėjo padaryti geriau:  Kaip  komanda jūs turite būti pasirengę galimiems netikėtiems žaidimų scenarijams ir situacijoms. Bendravimas yra gyvybiškai svarbus.  Prieš rungtynes​​, turėtumėte susitarti dėl  bendravimo ženklų ir būdų. Teisėjas turėtų skatinti savo asistentus kalbėti esant neaiškiai ir sunkiai situacijai. 

 Aikštės Teisėjai taip pat turėtų būti skatinami dalyvauti priimant sprendimus dėl nuošalės. Tačiau tai daugiau susiję  su informacija ir jos bei pačios situacijos  vertinimu .  Tačiau teisėjai niekada neturėtų daryti sprendimų  apie nuošalė/nenuošalė  padėtį !  Teisėjas nėra superdidvyris ar superžvaigždė. Pasitikėkite savo kolegą.  Kai   ateina  momentas kartu visiems įvertinti padėtį ir nuspręsti ar pastebėta  nuošalės poziciją  yra baudžiama, ar ne, tai tada yra aikštės teisėjo laikas  bendradarbiauti ir pasakyti savo samprotavimus bei turimą informacija  asistentui.  Perskaitę šį sakinį jūs turbūt iš karto  manote, kad joks  teisėjas nedrįstų panaikinti jo asistento sprendimo dėl nuošalės  pozicijos. Bet tai kartais atsitinka ir turbūt atsitiks dar ne kartą , net ir  UEFA Čempionų lygos rungtynėse ir šis klipas mums tai rodo

Video  Nr. 7 – http://vimeo.com/104799424

   Paaiškinimas :   Perdavimas  į baudos aikštelę. To perdavimo metu puolėjas , kuris tariamai gaus/palies  kamuolį nėra nuošalėje.  Be to, jis iš viso net ir nekovojo ir nedarė jokių aktyvių veiksmų kovoje dėl kamuolio, jis nesistengia žaisti į  kamuolį !  Štai kodėl asistentas  teisingai nekelia vėliavos ir  leidžia  žaidimui tęstis.  Tačiau aikštės teisėjas kažkodėl turi  visai  kitokį savo mąstymą ir situacijos matymą. Jis nusprendžia ,kad nuošalės sprendimą jis gali priimti pats ?!  Jis nusprendžia sušvilpti nuošalės prasižengimą ir jo asistentas nenoromis bei su didelėmis abejonėmis irgi pakelia savo vėliavėlę.  Neįtikėtina , kad teisėjas nematydamas aiškiai situacijos ir nebūdamas vienoje linijoje su priešpaskutiniu gynėju,  nusprendžia imtis tokio sprendimo…asistentas yra pilnai  įveiktas teisėjo .

   Toks  teisėjo elgesys yra nepriimtinas. Jis turėtų rimtai pagalvoti apie savo pareigas ir komandinio darbo prasmę. Veikti  kaip viena  komanda nereiškia, kad  jaunam teisėjui reikia parodyti, kad jis dar jaunas ir nepatyręs ir kad jis dar nėra toks kaip JŪS , kuris turite be galo didelius „kamuolius tarp kojų“ . Turite visada pasitikėti savo komanda ir tada jie pasitikės jumis !

 Išvertė ir paruošė P.Malžinskas ( pagal the Third Team )

Laukite tęsinio…..