Taisyklė Nr.11 Nuošalė – VI dalis- Aiškiai užstoti matymo lauką/liniją

Taisyklė Nr.11 Nuošalė –  Aiškiai  užstoti  matymo lauką/liniją

 

Nors ne kartą kartojame visiems žinomą  formuluotę , kad pats savaime buvimas nuošalės padėtyje nėra prasižengimas , tačiau yra tam tikrų kriterijų  kada tokia puolėjo padėtis yra baudžiama nuošalės prasižengimu, nors puolantis žaidėjas ir neįsimaišė į žaidimą ar į dvikovą su priešininku.

Vienas pagrindinių tokių kriterijų yra kai puolantis žaidėjas būdamas nuošalės padėtyje aiškiai trukdo/užstoja kamuolio  matymo lauką/zoną/liniją.  

Nors taisyklės Nr. 11 apibrėžime nėra  apibrėžta  sąvokos „aiškiai užstoti “ prasmė , bet UEFA pateiktos papildomos gairės ir instrukcijos  yra gana suprantamos ir konkrečios ir jos nurodo sekančiai – „ nuošalės padėtis privalo būti fiksuojama , jei puolančios komandos žaidėjas būdamas nuošalėje  aiškiai užstoja kamuolio matymo lauką oponentui. Jei matymo laukas nėra aiškiai užstotas , tai nuošalė neturėtų būti fiksuojama“

Nors dauguma tokių situacijų , kai yra aiškiai užstojamas matymo laukas , įvyksta  besiginančios komandos vartininkui, tačiau būtinai reikia atkreipti dėmesį ir turėti omenyje ,kad tokia situacija gali kilti ir tada kai matymo laukas yra aiškiai užstojamas ir bet kokiam kitam besiginančios komandos žaidėjui. 

Dėl pačios situacijos specifikos ypatingą svarbą įgauna  komandinis teisėjų brigados darbas.  Dauguma  tokių atvejų puolėjas  stovi tarp kitu puolančių žaidėjų kurie netrukdo ir neužstoją matymo lauko arba užstoja matymo lauką , bet jie nėra nuošalės padėtyje !  Tokiose sunkiose situacijose asistentas  gali nustatyti ar žaidėjas yra nuošalėje ir taip pat jis gali įtarti ,kad galbūt galimai tas žaidėjas  būdamas nuošalėje užstojo matymo lauką.  Tačiau labai svarbu suprasti ,kad būtent aikštės  teisėjas ,kuris turi geriausią galimybę matyti situaciją ne iš šono ( kaip asistentas) , bet iš už nugaros, turi pagrindinę atsakomybę nustatyti ar tas žaidėjas aiškiai užstojo matymo lauką , nes tik aikštės teisėjas dėl savo pozicijos dažniausiai bus tas asmuo ( ir dažnai vienintelis) kuris gali ir turi sugebėti aiškiai įvertinti situacija ir ar žaidėjas užstojo matymo lauką oponentui !  Todėl asistento informacija ir aikštės teisėjo situacijos suvokimas  turėtų būti pateikiami kartu su komandinio darbo priemonėmis, kad priimti  teisingą sprendimą.  Kaip toks komandinis darbas gali atrodyti  ir kaip komandinio darbo dėka galima rasti teisingą sprendimą , pažiūrėkime šį video :

Video Nr. 1 – http://vimeo.com/103347145

Paaiškinimas :   Smūgio į vartus metu ir kai kamuolys lėkė link vartų  kitas puolančios komandos žaidėjas ( balta apranga)  judėjo linijoje  tarp kamuolio ir vartininko ir aiškiai trukdė vartininkui gerai matyti kamuolio skriejimo trajektoriją.  Savaime suprantama ,kad žaidimas turi būti sustabdytas ir užfiksuota nuošalė. Tačiau svarbu suprasti kaip veikė bei ką matė  visa teisėjų komanda šioje situacijoje.  Taigi panagrinėkime ką kiekvienas iš jų (teisėjų)  darė :

–          Teisėjas:  Jis aiškiai matė ir teisingai nustatė i, kad puolikas aiškiai trukdė  vartininko matymo laukui ir jį užstojo , bet jis tikrai nežino ar tas žaidėjas buvo nuošalėje smūgio metu.

–          Asistentas : Jis teisingai nustatė kad puolėjas smūgio momentu buvo nuošalėje ir galbūt mano, kad tokia puolėjo padėtis  galėjo trukdyti vartininko matymo laukui, bet iš jo pozicijos, jis negali būti 100% tikras. 

Teisėjai kartu sujungė jų turimos informacijos atskirus blokus į vieną bendrą informaciją ir bendradarbiavimo priemonėmis ( radijo ryšys) komunikavo siekiant rasti teisingą sprendimą ir jis buvo priimtas ! Puikus komandinio darbo pavyzdys !

Video Nr. 2 – http://vimeo.com/103344270

Paaiškinimas :   Lygiai taip pat kaip ir video Nr.1 smūgio į vartus metu vienas puolėjas buvo nuošalėje.  Tačiau lyginant su pirma video situacija yra akivaizdžių ir svarbių, situacijos vertinimui ,skirtumų. Nuošalėje stovinti puolėjas yra gana toli nuo vartininko , o kitas svarbus dalykas , kad smūgio metu jis pilnai netrukdė vartininkui matymo lauko ( taip jis stovi netoli tos linijos , bet jis yra gana  toli nuo vartų ir tikrai pilnai neužstoja jos). Įvartis užskaitomas teisingai , nebent mes aptiktume kad būdamas nuošalėje jis nežymiai palietė kamuolį ir tokiu būdu įsimaišė į žaidimą.  

Video Nr. 3 – http://vimeo.com/103444579

Paaiškinimas :   Smūgio į vartus momentu puolikas Nr. 30 yra nuošalėje.  Kaip matote jo padėtis labai panaši į tai ,kad jis užstoja  vartininko matymo liniją. Bet atkreipkite dėmesį kur yra vartininkas smūgio metu , nuveskite menamą liniją tarp vartininko ir kamuolio smūgio momentu ir aiškiai pamatysite , kad puolėjas Nr. 30 neužstoja  regėjimo vartininkui, vartininkas visą laiką mato kamuolį ir todėl įvartis visiškai teisingai užskaitomas. Taip pat atkreipkite dėmesį ,kad po įvarčio asistentas kurį laiką stovi vietoje ir tai aiškiai rodo ,kad jis abejoja ir kad jam reikalinga papildoma informacija iš aikštės teisėjo.

Štai dar kartą įsitikinome koks svarbus yra komandinis darbas. Ir dar kartą primename ,kad aikštės teisėjas  yra vienodai ( jei ne daugiau) atsakingas už sprendimų priėmimą tokiose situacijose. 

Parengė ir išvertė P.Malžinskas  ( pagal The Third team)