Teisėjų komandos bendradarbiavimas nuošalės situacijoje („Teamwork“)-video

Dažnai nuošalės situacijos yra gana aiškios ir jas yra lengva suvokti bei suprasti. Kiti nuošalės atvejai yra žymiai sudėtingesni ir todėl tokias situacijas reikia išsamiai išnagrinėti bei paaiškinti. Kai kuriais atvejais teisėjo asistentas neturi pakankamai informacijos, kad galėtų nuspręsti ar nuošalės pozicija turi būti baudžiama. Tai įvyksta tokais atvejais, kaip pvz yra neaišku, kas palietė kamuolį paskutinis, ar nuošalės padėtyje buvęs žaidėjas  trukdė (užstojo) varžovų vartininkui matymo lauką, ar puolėjas buvo tiesioginėje vartininko matomumo zonoje , ar po perdavimo įvyko dar vienas puolančios komandos žaidėjo kamuolio lietimas ir kt atvejais. Tokiais atvejais visa teisėjų komanda turi bendradarbiauti (teamwork) ir yra atsakinga už teisingo sprendimo radimą bei priėmimą.

Kaip jau minėjome, kartais asistentas gali suvokti ir suprasti kad yra nuošalės pozicija, tačiau jis tikrai negali būti 100% tikras ar žaidėjas tikrai palietė kamuolį, ar jis tapo aktyviu įsimaišant į priešininko veiksmus , kadangi jis situaciją mato tik iš šono (iš esmės dažniausiai 90 ° kampu) ir gana iš toli. Todėl asistentas dažnai negali nustatyti atstumo tarp nuošalės padėtyje esančio žaidėjo ir pvz vartininko , o taip pat negali įvertinti ar puolėjas ,esantis nuošalėje, judėjo priešais vartininką ar buvo jo matymo linijoje.

Todėl teisėjas , o dabar dažnai jau daug kur ir papildomas teisėjas šalia vartų, turi geresnes galimybes šiuo požiūriu. Jei jie užsiima gerą padėtį aikštėje , tai turi geresnį matymo kampą ir galimybes nustatyti kas palietė kamuolį paskutinis, kuris puolėjas (o gal ir du puolėjai iš kurių vienas nebuvo nuošalėje vaidina svarbų vaidmenį klausimo sprendime) pasiekė įvartį , kai tuo tarpu vartininkui trukdė visai kitas žaidėjas ir t.t. Žinoma nei teisėjas , nei papildomas teisėjas neturi atsakomybės ir pareigos suvokti nuošalės poziciją kaip tokią, tačiau jie tikrai gali suteikti asistentui labai svarbios ir reikšmingos informacijos , tam kad iš atskirų jos gabalėlių būtų galima sudėlioti vientisą paveikslą.

Taigi, svarbu yra turėti omenyje:

  • Dėl blogo matymo kampo, asistentas kartais turi mažai galimybių, o kartais ir iš viso neturi galimybės tinkamai interpretuoti nuošalės poziciją ir ją suvokti.
  • Teisėjai ir papildomi teisėjai gali suteikti šią trūkstamą informaciją, kuri yra būtina norint išsiaiškinti kaip nuošalės poziciją mato ir suvokia teisėjo asistentas. Vadinasi galime padaryti išvadą ,kad šios aplinkybės yra viena nuo kitos priklausomas trišalis santykis tarp komandos kurią sudaro „teisėjas-teisėjo asistentas-papildomas teisėjas“.

Bet kokia yra realybė žaidybinėje situacijoje? Kaip realybėje turi veikti teisėjų komanda? Pvz Įvartis yra pasiekiamas , asistentas suvokia informaciją kad buvo nuošalės pozicija, tačiau jis negali įvertinti ar žaidėjas „X“ tikrai trukdė žaisti varžovui (įsimaišė į žaidimą). Ką tokiu atveju daryti asistentui? Tokiu atveju turi būti laikomasi sekančių veiksmų (žingsnių) eiliškumo:

  • PALAUKITE ir pažiūrėkite ! (Kaip įprastai daro asistentai!)
  • Naudokite techniką ir veikimo būdą – „stovėti ramiai“! Tai įprasta technika pranešti aikštės teisėjui žinutę ,kad asistentas turi abejonių. Po įvarčio, asistentas įprastai privalo atlikti spurtą apie 16-24 metrus link vidurio linijos, o teisėjas turi signalizuoti įvartį naudojant rankos gestą. Šios įprastos technikos idėja yra tai, kad teisėjas gauna aiškų patvirtinimą iš aikštės kampe stovinčio asistento, kad įvartis buvo teisingas. Jei asistentas po įvarčio nedaro spurto , o stovi ramiai nejudėdamas netoli kampinio vėliavėlės, tai teisėjas iš karto privalo suprasti ir suvokti, kad kažkas yra negerai !
  • PAPRAŠYTI aikštės teisėjo ,kad jis ateitų pas asistentą!  Kai asistentas po įvarčio stovi ramiai ir nejuda, jis turėtų paprašyti teisėjo ateiti pas jį.  Jei yra tik vienas nedidelis neaiškus klausimas kuris turi būti aptartas, tai gali būti padaryta ir naudojantis radijo ryšio priemonėmis , jei tokia įranga yra prieinama. Taip pat reikia nepamiršti, kad teisėjai neturėtų eiti, o asistentai neturėtų kviestis aikštės teisėjo esant nereikšmingoms situacijoms. Priešingu atveju žaidėjai gauna per daug laiko protestams, kurie galėtų kelti grėsmę teisėjų sprendimams. Teisėjų pasitarimas tai išimtinė situacija ir ji gali būti daroma tik esant labai svarbiam klausimui išspręsti !
  • izoliuokitės nuo žaidėjų, aptarkite situaciją ir jei nusprendėte tai pakeiskite sprendimą.

Labai svarbus žingsnis yra užtikrinti, kad jūs galite aptarti situaciją su asistentu ramioje aplinkoje ,kurios neįtakoja aplink stovintys, nervuoti ir skirtingas nuomones turintys žaidėjai , nes be jokios abejonės viena komanda norės vieno sprendimo, kai tuo tarpu kita komanda kitokio. Teisėjas, prieš pradėdamas pasitarimą su asistentu, turėtų nurodyti visiems žaidėjams atsitraukti bent jau 3-4 metrus. Jei tai reikalinga ir jei yra papildomas teisėjas, tai papildomas teisėjas turi ateiti padėti atitraukti žaidėjus ir taip pat jis gali būti įtrauktas į bendrą teisėjų diskusiją. Tada teisėjams reikia pradėti diskutuoti ir keistis savo nuomonėmis bei abejonėmis, tam kad gauti visos informacijos atskiras dalis.

  • GALVOKITE ! Sudėkite turimos informacijos dalis į vientisą paveikslą! Kuo situacija

Sudėtingesnė, tuo daugiau laiko reikia apmąstymams. Teisėjų komanda neturėtų skubėti kuo skubiau, pvz per kelias ar keletą sekundžių, priimti sprendimą, nes kaip atsimenate skubotas ir greitas sprendimas dažnai gali būti klaidingas, tačiau vis dėl to siekiant tam tikro efektyvumo  pasitarimas neturėtų trukti ilgiau nei minutę.

  • Priimkite sprendimą! Remiantis visa svarbia informacija, sprendimas turi būti priimtas aiškiai ir ryžtingai. Jei sprendimas yra, kad įvartis neužskaitomas dėl nuošalės, tai teisėjas turėtų atlikti ryžtingą sprintą į prasižengimo vietą ir pakelti į viršų ranką, o asistentas tuo pat metu gali rodyti su vėliava nuošalės ženklą. Jei sprendimas yra ,kad įvartis įskaitomas, tai teisėjas tokiu pat būdu turi atlikti ryžtingą sprintą link aikštės centro taško su rankos gestu įvartis , o asistentas gali atlikti nedidelį sprintą link aikštės vidurio linijos.
  • PAAIŠKINTI savo sprendimą! Tai labai svarbus paskutinis žingsnis. Tokioje situacijoje teisėjo

sprendimai turi/privalo būti „parduoti tinkamai“. Teisėjas turėtų ramiai paaiškinti sprendimą žaidėjams (pageidautina kad komandos kapitonui) naudojant labai tikslius, glaustus ir aiškius žodžius. Nerekomenduojama naudoti žodžių „galbūt“, „mums atrodo“ ar kt žodžių kurie parodytų teisėjų neužtikrintimą. Turi būti pateikta tik glausta informacija apie sprendimą bei faktus ir motyvus- pvz žaidėjas Nr7 nors ir nelietė kamuolio , bet jis pažeidė nuošalės taisyklę, kadangi jis savo veiksmais aiškiai trukdė varžovų vartininkui…..

Klausimai diskusijai: – Sprendimas? Situacija? Ar buvo sprendimų priėmimo procesas efektyvus ir gerai pateiktas? Ką buvo galima padaryti geriau?

Po kampinio mėlynas žaidėjas Nr6 įmuša įvartį. Du jo komandos draugai stovi priešais vartus. Abu jie yra nuošalės padėtyje, nes tai galima aiškiai pamatyti vaizdo įraše. Teisėjo asistentas sugeba suvokti, kad abu žaidėjai yra nuošalės pozicijoje. Tačiau jis tikrai negali būti 100% tikras, kad jie aiškiai trukdo vartininkui ir tokiu būdu jų nuošalės pozicija tampa aktyvi, todėl turi būti baudžiama.  Teisėjo asistentas savo abejones išreiškia naudodamas veikimo būdą „stovėk ramiai“ vietoje to, kad darytų spurtą link aikštės centro linijos. Teisėjas tada ateina pas asistentą pasikeisti turima informacija (gal AAR2 galėjo prisidėti prie jų per radijo ryšį?) Po apmąstymo proceso įvyksta sprendimo priėmimo procesas. Teisėjas staigiai spurtuoja į pažeidimo vietą su pakelta į viršų ranka. Tuo tarpu rezervinis teisėjas paaiškino sprendimą, įsiutusiam Porto treneriui.

Ši situacija yra tikrai puikus pavyzdys, kaip komandinis teisėjų darbas turėtų atrodyti. Nepaisant to, kad tikrai šioje situacijoje yra keletas niuansų kaip būtų galima optimizuoti sprendimų priėmimo procesą. Pradžioje teisėjas užskaito įvartį beveik automatiškai iš karto po to kai kamuolys atsiduria vartų tinkle. Visi pirma teisėjai turėtų atsiminti dalykus apie kuriuos jau kalbėjome seniau- nuošalė ir jos traktavimas kai kuriose situacijose yra ne tik asistento, bet teisėjo pareiga. Antra teisėjai neturi tuojau pat nedelsiant, vos kamuolys atsidūrė vartų tinkle, skubėti signalizuoti gestu ranka įvartis, nors tai ir iš dalies yra jų automatinis refleksas. Šis refleksas turi būti slopinamas, ypač kai du puolėjai stovi šalia vartininko ir turi aiškų poveikį jam. Todėl teisėjas ir jo komanda sprendimų priėmimo-procesą gali optimizuoti sekančiais būdais a) būti ypač atsargiam ir atidžiam jei teisėjas turi įtarimą , kad nuošalėje buvo keli žaidėjai b) Neskubėkime rankos gestu parodyti kad yra įvartis c) kodėl į sprendimo priėmimo procesą (bent jau radijo ryšio pagalba) nebuvo įtrauktas AAR2 , nors būtent jam ši situacija buvo geriausiai matoma d) turint omenyje ,kad ši situacija buvo lengva pamatyti bei suprasti aikštės teisėjui ir ypač AAR , tai sprendimo priėmimo procesas truko šiek tiek per ilgai.

Vadeo Nr 2: Villarreal CF – Sevilla FC, Teisėjai dalyvaujantys situacijoje: Daniele Orsato , Alessandro Giallatini (AR1), Paolo Mazzoleni (AAR1)

Smūgio į vartus momentu nėra nuošalės pozicija. Teisėjas taip pat teisingai nustato kad ranka buvo netyčinė. Tada, po tam tikro chaoso baudos aikštelėje, pagaliau atliekamas perdavimas geltonais marškinėliais vilkintiems puolėjams Nr 7 ir Nr 14. Vienas iš šių puolėjų aiškiai nebuvo nuošalėje (Nr7), o kitas (Nr 14) buvo galbūt kelis centimetrus nuošalėje su savo viršutine kūno dalimi ( kameros filmavimo kampas neleidžia mums to tikrai tvirtinti , bet dėl diskusijos tikslų priimkime nuostata ,kad tai buvo įtemptas nuošalėje pozicija). Tik vienas iš puolėjų įsiterpė į situaciją ir pasiuntė kamuolį į tuščius vartus. Kitas puolėjas neįsiterpė į žaidimą ir nedalyvavo dvikovoje su varžovu.

Asistentui iš karto iškyla klausimas- kuris puolėjas įmušė įvartį ?  Iš jo matymo pozicijos nuo šoninės linijos abu žaidėjai stovėjo vienas už kito ir abu jie darė smūgiavimo judesį , todėl asistentui visiškai neaišku kas įmušė įvartį. Stebint įvarčio šventimą asistentas galbūt ir galėtų numanyti ar nuspėti, kad tai buvo Nr7, kuris nebuvo nuošalės padėtyje. Bet kaip AR jūs negalite tuo visiškai pasikliauti.  Taigi teisėjų komanda pradėjo sprendimo priėmimo procesą ir iš karto galime pasakyti ,kad jie nusprendė teisingai. Tačiau pats sprendimų priėmimo procesas tikrai nebuvo labai sėkmingas. Trumpai apibendrinkime patį procesą ir kaip jis vyko: Teisėjas signalizuoja įvartį. Tada jis aptinka, kad yra tam tikrų abejonių. Jis eina pas AAR1. Tada teisėjas girdi AR1 informaciją – Nr7 nebuvo nuošalėje! Teisėjas grįžta atgal pas AAR1 ir pasikeičia informacija su juo. Tada jis vėl eina pas AR1 ir tik tada abu nusprendžia ,kad įvartis turi būti užskaitytas. Tai labai klaidino ir nervavo žaidėjus, tačiau galime lengvai suvokti,  kad sprendimų priėmimo procesas nebuvo sėkmingas.

Kokios pagrindinės problemos buvo sprendimo priėmimo procese ir kaip būtų galima jį patobulinti:

  • Pirma problema-neefektyvumas: Vietoje to kad „nešioti“ vieną gabalėlį informacijos iš taško A į tašką B, paskui iš B į A ir dar kartą vėl atvirkščiai, teisėjų trio turėjo priimti labai paprastą bet efektyvų sprendimą – visi trys teisėjai turėjo sueiti į vieną vietą netoli kampinio vėliavėlės, apsikeisti turima informacija ir kolektyviai greitai išspręsti ši klausimą.
  • Antra problema -neapibrėžtumas: Žiūrint į teisėjo kūno kalbą susidarė įspūdis, kad jis neturėjo jokio supratimo, ką jis daro, ir tai, ką jis ketina daryti. Susidarė įspūdis, kad jis yra pasimetės ir jam trūko reikalingos bei pageidautinos ramybės tokioje situacijoje.
  • Trečia problema- aiškiai trūksta izoliavimosi nuo žaidėjų: teisėjas nekreipia jokio dėmesio į didelį dalyvių skaičių šioje situacijoje, kuris tikrai visais įmanomais būdai bando įsiterpti į teisėjų komandos sprendimo priėmimo procesą, aiškiai trukdo keistis informacija ir galvoti apie galutinį verdiktą. Teisėjas turėjo izoliuoti save ir savo komandos narius nuo žaidėjų, todėl jo reakcija į žaidėjus tampa net nervinga. Prieš pradedant sprendimo procesą visa teisėjų trio turėjo įsitikinti, kad visi žaidėjai yra atsitraukę tinkamu atstumu nuo jų, tam kad jie nemaišytų ramiai apsikeisti turimos informacijos dalimis ir priimti sprendimą.
  • Prasta komunikacija: Teisėjas savo sprendimą perdavė tik keliais ir rankų gestais, jos galutinis sprendimas (skirtingai nei video Nr1) nebuvo komunikuotas iki pat galo ryžtingai ir tinkamai.
  • Daug triukšmo dėl mažos problemos: AR1 nuo pat pradžių turėjo žinoti informaciją, kuris žaidėjas įmušė įvartį. Jei jam šios informacijos trūko, tai atidus teisėjas ir tuo labiau AAR šią informaciją galėjo labai lengvai suteikti per radijo ryšį ir asistentas be jokių problemų ir labai greitai būtų priėmęs teisingą sprendimą. Net ir tuo atveju jei teisėjas ėjo informacijos pas savo kolegas, pati pirma informacija kuri turėjo būti komunikuojama -kas (kuris Nr ?) įmušė įvartį, nes tai buvo teisingo sprendimo priėmimo pagrindas.

Visi teisėjai turi atminti, kad tokiose sunkiose situacijose jie privalo išlaikyti šaltą protą ir ramybę. Nervuoto ir neužtikrinto teisėjo įvaizdis kelis kartus davė Sevilla žaidėjams nereikalingos vilties ir nepagrįstų protestų, aikštėje kurį laiką vyravo visiška painiavą, kuri net sukėlė juoką. Visa tai turėjo tikrai didelę neigiamą įtaką teisėjo autoritetui ir, deja, tai buvo jo paties kaltės.

Labai sudėtinga situacija neseniai įvyko ir LFF A lygos ture. Nors iš pirmo žvilgsnio daugelis gali pamanyti ,kad situacija parasta, tačiau taip tikrai nėra, nes diskusijos šioje situacijoje tikrai yra daug. Klausimai diskusijai: Ar tai buvo sąmoningas FK „Šiauliai“ gynėjo žaidimas į kamuolį ( deliberate play) ir tokiu būdu nuošalės pažeidimo neturi būti fiksuojamas ? Ar tai tik netyčinis nežymus kamuolio lietimas (deflection) ir tada tokiu atveju turi būti fiksuojama nuošalė ? Ar teisėjų komanda turėjo pilną informaciją apie situaciją? Kaip ir kokiu būdu turėjo vykti komunikacija tarp teisėjų komandos?

 

Parengė ir išvertė P.Malžinskas