Žaidimas ranka. Supratimas ir taikymas ( I dalis).

Žaidimo ranka situacijos futbole, jų traktavimas ir interpretavimas,turbūt visada kels daugiausiai ginčų ir diskusijų. Apie jas visada kalbama, jos dažnai sukelia didelį ažiotažą, nes daugelis futbolo sirgalių, žaidėjų, trenerių ir kitų futbolo bendruomenės narių labai lengvai ir paprastai dažnai konstatuoją elementarų ir akivaizdų faktą sakydami – „ taigi juk buvo ranka ! “.

Taip sakydami jie tikisi, jų nuomone, ir akivaizdaus teisėjo sprendimo – baudos ar 11 m smūgio. Tačiau kai kuriose situacijose teisėjo švilpukas tyli, o kitose, išoriškai atrodančiose  labai panašiose situacijose, jau skiriama pražanga. Štai čia būtent prasideda tas užburtas ratas, kada kalba pasisuka apie žaidimo ranka taisyklės interpretavimą, supratimą  ir taikymą.

Norint geriau įsigilinti į temą, visų pirma pažiūrėkime ką skelbia pačios futbolo taisyklės.  12-ta Futbolo taisyklė (Baudos ir pražangos) rašo : „Baudos smūgis varžovų komandos žaidėjui taip pat skiriamas, jei jis sąmoningai paliečia kamuolį ranka (išskyrus vartininką savo baudos aikštelėje).

Anglų kalboje aptiksime vartojant dvi sąvokas – deliberate (sąmoningai) ir intentional (tyčia). Šios sąvokos kartais gali būti naudojamos kaip sinonimai, tačiau tai nereiškia, kad jos visada turi būti suprantamos kaip absoliučiai lygiaverčios sąvokos.  „Tyčia“ – tai konkretus sąmoningas ir apgalvotas veiksmas ir jis tikrai neapima visų situacijų kurioms apibrėžti naudojama platesnė sąvoka  „sąmoningai“.  Juk futbolo žaidime tikrai nemažai situacijų, kai akivaizdžiai galime konstatuoti faktą, kad pvz gynėjas tikrai neatliko apgalvoto veiksmo, siekdamas ir turėdamas aiškų tikslą ranka sužaisti į kamuolį, tačiau nežiūrint to akivaizdaus fakto, kad kamuolys pats pataikė į ranką, mes aiškiai traktuojame tokią situaciją kaip  „žaidimas ranka“.

Todėl yra labai svarbu suvokti šias sąvokas ir suprasti jų esmę, nes būtent jos yra pagrindinės interpretuojant ir taikant futbolo taisyklėse nurodytą vienintelį ir pagrindinį kriterijų „sąmoningai paliečia“ , pagal kurį žaidimas ranka tampa prasižengimu, baudžiamu baudos arba  11 m smūgiu.  Visais kitais atvejais, jei  ranka kamuolį palietė  atsitiktinai ir nesąmoningai, tai vadovaujantis taisyklėmis, jų logika ir dvasia, jokia pražanga negali būti skiriama.

Siekiant suprasti šių sąvokų esmę ir tuo pačiu suprasti kaip teisingai traktuoti rankos situacijas, turime pažiūrėti šių savokų apibrėžimus ir ką jos reiškia. Tam pasitelksime žodyną ir kitų mokslo disciplinų teoriją- pvz baudžiamosios teisės teorijoje asmuo gali būti pripažįstamas kaltu padaręs veiklą, jeigu jis yra kaltas, tai yra tą veiką padarė tyčia ar dėl neatsargumo. Vadinasi ir teisės teorijoje „neatsargumas“ gali būti traktuojamas kaip baudžiamas veiksmas ! Nesileisime į plačius šių sąvokų nagrinėjimus, tuo labiau, kad teorijoje dar išskiriamos ir kitos kaltės formos, bet trumpai apibendrinsime sąvokas „sąmoningas/nesąmoningas veiksmas“,  „nusikalstamas neatsargumas“ ir kaip jos suprantamos teisės teorijoje, nes būtent tai padės suprasti mūsų vėliau pateiktas situacijas ir jų traktavimą.

Sąmoningas veiksmas–  numatytas, suplanuotas ir sąmoningai vykdomas veiksmas, skirtas konkrečiam  tikslui pasiekti (žmogaus valios pastangomis atliktas veiksmas).

Nesąmoningas veiksmas- nevalinis veiksmas, t.y. toks, kurį žmogus atlieka be išankstinių ketinimų. Dažniausiai tai savo kilme sąmoningi veiksmai, bet ilgainiui virtę automatiniais ( pvz.rankų judesiai einant, bėgant , darant šuolį į viršų ir pan).

Iš karto gali kilti klausimas- o kodėl mes nagrinėjame „neatsargumas“ sąvoką ir ką tai bendro turi su žaidimo ranka situacijomis? Kasdieniniame gyvenime tikrai rasime daug pvz kai žmogus yra baudžiamas už veikas padarytas dėl neatsargumo- jei vairuojate automobilį ir viršijate greitį bei dėl to įvyksta auto įvykis, tai žinoma kaltininkas būsite jūs, nors visi tikrai supranta, kad jei esate sveiko proto žmogus, tai jūs tikrai  nenorėjote sukelti avarijos ir tai įvyko netyčia, bet viršydami greitį jūs turėjote suprasti, kad keliate pavojų kitiems eismo dalyviams, jūsų neatsargus vairavimas pažeidžiant kelių eismo taisykles sukelia tam tikras pasekmes  ir būtent todėl nešate atsakomybę už savo veiką.

Nusikalstamas neatsargumas – veiką(veiksmą) padaręs asmuo numatė (arba turėjo numatyti), kad dėl jo veikimo ar  neveikimo gali atsirasti padariniai, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi jų išvengti.

Lygiai ta pati atsakomybė dėl neatsargumo kartais kyla ir tada, kai mes nagrinėjame žaidimo ranka situacijas futbole.

Pateiksime du skirtingų situacijų A ir B pvz:

  • A) Kamuolys lekia į tuščius vartus ir gynėjas pašokęs tyčia numuša kamuolį ranka. Šiuo atveju situacija labai paprasta ir abi sąvokos „tyčia“ ir „sąmoningai“ gali būti vartojamos apibūdinat šią elementarią situaciją. Lygiai taip pat nėra abejonių dėl teisėjo sprendimo skirti baudinį ir atitinkamas drausmines sankcijas. Gynėjas numušdamas kamuolį ranka aiškiai suvokė savo veiksmus, jis turėjo konkretų tikslą ir jo siekė- vadinasi tai buvo aiškiai sąmoningas ir apgalvotas veiksmas .
  • B) Gynėjas, stovėdamas nugara į kamuolį, prieš baudos smūgį ( arba pvz prieš puolėjui atliekant skersą perdavimą į aikštelę) pakelia aukštai rankas ir po smūgio  kamuolys pataiko į iškeltą ranką ( arba pvz situacija kai skersuojamas kamuolys į baudos aikštelę ir gynėjas plačiai ir nenatūralioje padėtyje isskėčia rankas į šalis ir kamuolys pataiko į ranka). Ar gynėjas sąmoningai ir tikslingai žaidė ranka į kamuolį ? Visi tikrai suprantame, kad atsakymas NE.  Ar kamuolys surado gynėjo ranką ?- tikrai taip. Ar šiuo atveju tikrai galime teigti, kad gynėjas atliko „tyčinį“ veiksmą, kaip aukščiau paminėtoje situacijoje A? Ar tikrai jo tikslas buvo paliesti kamuolį ranka ? Atsakymas- NE !

Jis juk nematė kamuolio, jis gal net nematė smūgio momento, nespėjo gal net sureaguoti į kamuolį dėl mažo atstumo ir visos kt aplinkybės sako, kad kamuolys pats pataikė į aukštai pakeltas rankas.

Tačiau jei negalime tokio veiksmo vertinti kaip „tyčia“, tai dar nereiškia, kad jis neatitinka sąvokos „sąmoningai“ ! Kodėl tada mes prieiname išvados, kad teisėjo sprendimas – skirti baudos smūgį ar baudinį yra akivaizdžiai teisingas, nors iš pažiūros jis ir neatitinka taisyklėse įtvirtinto „sąmoningas“ žaidimo ranka apibūdinimo ?  Šiuo atveju būtent reikia prisiminti ir pasiremti aukščiau esančioje pastraipoje nagrinėtą  „nusikalstamo neatsargumo“ sąvoką ir prisiminti, kad tam tikrais atvejais neatsargumas irgi gali būti pagrindas atsakomybei ir bausmei, nes futbolo žaidime jis tampa savotiška „sąmoningo“ veiksmo forma.

Gynėjas laikydams rankas tokioje nenatūralioje padėtyje (tai jau valinio veiksmo požymis), numatė ( arba tikrai turėjo numatyti), kad tokia jo rankų padėtis yra nenatūrali ir neįprasta šioje situacijoje, jis numatė ar turėjo numatyti kad taip laikomos rankos padidina jo kūno plotą, jis numatė ar turėjo numatyti, kad tai žymiai apsunkina varžovui galimybes sėkmingai atlikti baudos smūgį ( ar perdavimą į baudos aikštelę.)  , jis numatė ar turėjo numatyti, kad kamuolys gali pataikyti į jo nenatūralioje padėtyje laikomą ranką, tačiau jis lengvabūdiškai tikėjosi išvengti galimų pasekmių !

Tęsinys su video pvz ir išsamių situacijų nagrinėjimu bus pateiktas II dalyje.

(Aut. P.Malžinskas)